English version

Savanorystė – vienas gražiausių būdų atrasti savo gyvenimo kelią

2018 m. gegužės 10 d.

Indrė Kovienė
Rokas Drazdeika

Tiek tarptautinė, tiek vietinė savanorystė leidžia jauniems žmonėms greičiau subręsti, tapti savarankiškiems ir įgyti įvairiausių įgūdžių, kurių mokykloje paprastai nemoko. Be to, 2018 metais už 3 mėnesius trunkančią ar ilgesnę savanorišką veiklą suteikiami 0,25 balo, stojant į bakalauro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

2011 m. Lietuvoje dažniau ar rečiau savanoriaudavo mažiau nei 15 proc. jaunuolių, o dabar savanoriauja jau daugiau nei 20 proc. jaunų žmonių. „Labai pozityvu, kad vis daugiau jaunuolių supranta savanorystės naudą ir ji tampa netgi madinga“, – teigia Aistė Natkevičiūtė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros tarptautinės savanorystės projektų koordinatorė.

Juolab kad dabar galimybių savanoriauti nepalyginamai daugiau nei prieš dešimtmetį. Ir kalbame tiek apie tarptautinę savanorystę, tiek apie savanorystę nacionaliniu mastu.

„Išbandžiau tarptautinę savanorystę, – pasakoja Rugilė Stakėnaitė, „Erasmus+“ savanorė, kuri nepilnus metus savanoriavo Prancūzijoje. – Pamenu, kad 2015 m. baigdama gimnaziją visiškai nežinojau, ką veikti toliau. Vasario mėnesį apsilankiau Studijų mugėje ir ten sutikau vyriškį, kuris paaiškino, kad visai nebūtina kažkur stoti iš karto po mokyklos, jog galima metus pasavanoriauti, o bedarant gerus darbus ateis ir atsakymai į daugelį rūpimų klausimų“.

Rugilė ryžosi šiam nuotykiui ir pradėjo ieškoti savanorystės programų, o apsistojo ties tarptautine savanoryste pagal „Erasmus+“ programą. Tuomet rinkosi, kurioje valstybėje savanoriaus. „Prancūzija man visada atrodė žavi šalis, o ir prancūzų kalbą norėjosi išmokti, jų kultūrą norėjosi labiau pažinti, tad pasirinkau šią šalį“, – prisimena R. Stakėnaitė.

Prancūzijoje ji savanoriavo 9 mėnesius, per kuriuos atliko veiklas Kultūros ir jaunimo namuose (MJC) mažame miestelyje Yvetote. „Ten buvau jaunimo ir vaikų animatorė, taigi važinėdavau po mokyklas su mūsų organizacijos teikiamomis veiklomis: sportu, muzikos pamokomis, šokiais, Europos kultūros pamokėlėmis. Taip pat kartu su savo kolegomis savanoriais įgyvendinome projektą „Imagine garden“, kuris buvo paverstas į daugiafunkcinę erdvę koncertams, teatrui ir kitiems organizacijos renginiams bei veikloms.“

Per juos Rugilė išgyveno įvairiausių patirčių, sutiko daugybę žmonių, tapo tolerantiškesnė, išmoko atsipalaiduoti, daugiau šypsotis, turėjo laiko pagalvoti, ką norėtų veikti gyvenime. „Savanorystė turi labai daug pliusų ir beveik nei vieno minuso. Prancūzijoje įgijau daug savarankiškumo įgūdžių, tapau atsakingesnė, atviresnė, dosnesnė. Visai neseniai kalbėjau su panele iš savo gimnazijos, kuri savanoriavo Čekijoje, ir abi sutarėme, kad po savanorystės visos problemos atrodo išsprendžiamos. Taigi labai svarbu išlįsti iš uždaro kiauto ir kai atsiranda proga savanoriauti, išdrįsti tarti: „O kodėl gi ne?“.

Tokių jaunuolių kaip Rugilė tikrai ne vienas: per „Erasmus+“ programą ilgalaikę (nuo 2 iki 12 mėn.) tarptautinę savanorystę kasmet pasirenka daugiau nei 120 jaunų žmonių iš Lietuvos. Taip pat savanoriams padengiamos visos išlaidos – kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vietos transporto, kalbos kursų ir savanoriauti jie gali pasirinktoje Europos šalyje.

Savanorystės galimybių – vis daugiau

Tarptautiniu savanoriu gali tapti kiekvienas jaunas žmogus nuo 18 iki 30 metų. Taigi savanoriškos tarnybos metu savanoris išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir atlieka pelno nesiekiančią ir vietos bendruomenei naudingą veiklą socialinėje, kultūrinėje, gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės informavimo ar kitoje srityje.

„Tarptautinės savanorystės įtaka jauno žmogaus brandai, augimui, akiračiui, kultūrinei pajautai yra iš tiesų didelė, – pabrėžia A. Natkevičiūtė. – Be to, ji suteikia daug žinių, kompetencijų, supratimo, profesinės patirties, išmoko planuotis gyvenimą, praturtina emociškai, atveria širdį, mažina agresyvumą bei vienija su kitais žmonėmis. Kartu ji išmuša iš galvos tokius žodžius, kaip „nenoriu“, „nebegaliu“, „man nuobodu“ ir pan.“

Pavyzdžiui, jei jaunas žmogus svajoja tapti veterinaru, jam verta pasavanoriauti gyvūnų prieglaudoje, o norintiems studijuoti geografiją apsispręsti padės savanorystė gamtos rezervate ar nacionaliniame parke. Be to, visai nepastebimai gali išmokti ir tos šalies kalbą.

„Todėl labai norėčiau į šiuos privalumus atkreipti Lietuvos tėvų dėmesį ir pakviesti juos vaikų savanorystę vertinti ne kaip tuščiai praleistus metus ar gaišatį, o kaip daugybės galimybių šaltinį ir brandos resursą jų vaikui“, – teigia Aistė. Patikrinta tiesa yra ta, kad savanoriaudami jauni žmonės išmoksta daugybės naudingų dalykų, kurių neišmoksta nei namuose, nei mokyklose.

Ypač stengiamasi ir skatinama, kad į savanorystę įsitrauktų mažiau galimybių turintys jaunuoliai. Šiai grupei priskiriami atokiose vietovėse ar sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis gyvenantys jauni žmonės, kuriems galbūt sunkiau pasinaudoti egzistuojančiomis galimybėmis. Todėl „Erasmus+“ tarptautinės savanorystės projektai jauniems žmonėms nieko nekainuoja, o dar jie gauna ir kišenpinigių.

Nors gali susidaryti įspūdis, kad daugiau savanorystės galimybių turi didžiųjų miestų gyventojai, tačiau Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra turi regioninius konsultantus, kurie aprėpia visą Lietuvą, net ir mažiausius jos miestelius. Jie padeda  vietos jauniems žmonėms atrasti savanoriškos veiklos projektus, rengia pristatymus arba atvyksta į renginį pristatyti savanoriškos veiklos galimybių ir pavyzdžių.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad savanorystė – tai ne atostogos. Jos metu jauni žmonės neatlygintinai veiklai skiria mažiausiai 30 val. per savaitę, taip pat mokosi užsienio kalbos ir nuosekliai įsivertina, ką naujo išmoko, suprato ir kokių įgūdžių įgijo. Be to, savanoriauti galima ne tik po mokyklos, bet ir pabaigus studijas ar vėliau – iki kol sueis 30 metų.

Patys gražiausi metai gyvenime

Savanoriauti galima ne tik užsienyje. Viena iš nacionalinės savanorystės galimybių – projektas „Atrask save“. Gintarė Tamašauskaitė būtent šią ir rinkosi: „Savanorystė man visuomet buvo prioritetas, nes per ją atrandu save. Žinote, kaip sakoma apie sėkmę, kad ji aplanko, kai galimybės susitinka su pasiruošimu. Mano atveju taip ir nutiko“.

Gintarės savanorystės pradžia buvo „Maisto banke“. Vėliau ji dirbo bibliotekoje, sudarė savanorių grupę ir buvo jos kuratore. Tada Trakų rajone su jaunimo centrais ir organizacijomis buvo įsteigusi savanorystės „ambasadorių“ organizaciją, kurioje padėdavo Trakų r. savanoriams. Šiuo metu ji dirba Vilniaus Antakalnio atvirajame jaunimo centre „Žalianamis“. Ten veda diskusijų klubą anglų kalba, atviras fakyrų treniruotes ir kt.

„Savanorystė puikiai tinka savirealizacijai. Esu labai sociali, man reikia darbo su žmonėmis“, – pasakoja G. Tamašauskaitė. Kai po 2 metų išėjo iš darbo bibliotekoje, beveik 5 mėnesius ji išgyveno nedarbo, juodų minčių ir streso periodą. Kurį ir vėl nutraukė tik savanoriavimas, tik jis pastatė merginą ant kojų, priminė, kad ji reikalinga ir vėl atnešė davimo džiaugsmą. „Tai – neįkainojama, tad svarstau apie savanorystę ir ateityje, nagrinėju, kaip ją reikės suderinti su būsimu darbu ar kelionėmis“, – kalba Gintarė.

„Jeigu žmogus ieško savo vietos, tai savanorystė – vienas gražiausių būdų ją atrasti. Juk kiekvienas žmogus nori būti laimingas ir savanorystė padeda aptikti mielą sritį. Žinoma, galima po mokyklos šokti į bet kurią profesiją, vėliau – į bet kurią darbo vietą, bet gal geriau iš pradžių pasavanoriauti ir pasitikrinti, ar toji profesija tau tinkama,“ – primena A. Natkevičiūtė.

Papildomi balai stojant į aukštąją mokyklą

Daugelis darbdavių teigia, jog neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, ypač asmeninės ir socialinės, jiems yra labai svarbios. Formalioji švietimo sistema taip pat pripažįsta didžiulę neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų naudą ir net 33 aukštosiose mokyklose Lietuvoje gali būti įvertintos ir pripažintos per neformaliojo ugdymo veiklas įgytos kompetencijos. 2018 m. stojantiesiems į aukštąją mokyklą taip pat bus skiriama 0,25 papildomo konkursinio balo už dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje.

Šis pliusas suteikiamas tik turint ilgalaikės savanoriškos veiklos pažymėjimą, kurį išduoda Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros finansuotų projektų vykdytojai („Youthpass“ sertifikatas savanoriavusiems pagal programą „Erasmus+“) arba Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (savanoriavusiems pagal projektą „Atrask save“). Projektas „Atrask save“ nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams suteikia galimybę savanorišką veiklą atlikti daugiau nei 500 organizacijų visoje Lietuvoje. Beje, didelė dalis savanorio patiriamų išlaidų, pavyzdžiui, kelionės, apgyvendinimo išlaidos, yra kompensuojamos.

 „Ypač man norėtųsi akcentuoti ilgalaikės savanorystės privalumus. Kuomet jaunuolis savanoriauja trumpai, keletą valandų per mėnesį, kartu su savanorystės kuratoriumi sistemingai nevertina pasiektų rezultatų, įgytų kompetencijų, tai toji nauda mažesnė. Kur kas daugiau brandos ir įgytų kompentencijų išryškėja po 3–6 mėnesius trunkančios savanoriškos veiklos, – tvirtina Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas. – Svarbu paminėti, kad ilgalaikės savanoriškos veiklos metu jaunuolį lydi kuratorius, kuris padeda atskleisti ir stebėti įgyjamų kompetencijų progresą, kaupti medžiagą ir įrodymus apie atliekamą veiklą, aptarti ir įsivertinti jaunuolio tobulėjimą.“

Šiuo metu Lietuvoje diegiamas Nacionalinis jaunimo ilgalaikės savanoriškos tarnybos modelis. Tikimasi, kad artimiausiu metu Lietuvoje pradėti savanoriauti jaunuoliams bus dar paprasčiau: veiks patogi sistema, jaunuoliams užteks kreiptis į savanoriškos veiklos organizaciją savo mieste, išdėstyti savo lūkesčius bei galimybes ir koordinatoriai jiems padės rasti geriausius savanorystės variantus. Kartu ženkliai išaugs ir savanoriškos veiklos prieinamumas ne tik miestuose, bet ir regionuose.

„Apibendrinant, labai svarbu, kad savanorystė būtų skatinama, – mano A. Natkevičiūtė. – Jeigu jauni žmonės neskatinami savanoriauti, tada jie sukasi uždarose erdvėse. Kai jaunuoliams ima nebeužtekti vien tik savęs, labai svarbu parodyti, kur ir kaip jie gali savanoriauti, nes širdyje kiekvienas žmogus nori daryti gerus darbus“.

Daugiau informacijos

„Erasmus+“ tarptautinė savanorystė
www.erasmus-plius.lt

Projektas „Atrask save“
www.jaunimogarantijos.lt