Lithuanian version

„Koziris“ pretenduojant į darbo vietą

2014 m. lapkričio 12 d.

Simona Osipovaitė

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Eurodesk Lietuva jaunųjų žurnalistų tinklas „Žinau viską“

Turbūt kiekvienas jaunas žmogus dar būdamas mokykloje ar baigęs universitetą susimąsto apie tai, ką veiks ateityje. Žvelgdamas į dabartinę darbo rinkos situaciją supranti, kad įgytas diplomas darbo vietos negarantuoja: darbdaviai vis dažniau atsižvelgia ir į kitas kompetencijas. Savanoriaudamas ir dalyvaudamas tam tikrose jaunimo veiklose gali gauti dokumentą, patvirtinantį  įgytas kompetencijas, o tai „koziris“ pretenduojant į darbo vietą. Kalbuosi su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) projektų koordinatore Aiste Natkevičiūte–Čiplinskiene, kuri sutiko plačiau papasakoti apie tokio dokumento, vadinamo „Youthpass“, galimybes.

Kaip trumpai pristatytumėte „Youthpass“ ir jo naudą tiems, kurie dar nėra girdėję apie šį dokumentą?

Aistė: „Youthpass“ yra tarptautinis sertifikatas. Jis buvo sukurtas tam, kad kiekvienas galėtų lengviau įvardinti ir pripažinti neformaliojo ugdymosi procesą Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ veiklose bei projektuose. Pasibaigus šiai programai „Youthpass“  ir toliau naudojamas naujosios programos „Erasmus+“ metu.  Dokumentas patvirtina, kad jį turintis asmuo dalyvavo vienos ar kitos programos jaunimo srities projektuose,  patobulino savo asmenines ir profesines kompetencijas. Taip jaunas žmogus tampa patrauklesnis būsimiems darbdaviams ar formaliojo švietimo institucijoms.

Galimybę gauti „Youthpass“ turi visi, dalyvaujantys jaunimo veiklose. Kokia šio dokumento nauda?

Aistė: Visi programos dalyviai yra informuojami apie galimybę gauti „Youthpass“. Nors jis įvardinamas kaip sertifikatas, tačiau turi gilesnę prasmę nei įprasti pažymėjimai apie kursus ar mokymus. „Youthpass“ išsiskiria tuo, kad turi ugdomąjį poveikį ir įprasmina veiklą. Jauni žmonės planuoja, stebi ir vertina, kaip vyksta jų mokymasis, kokiose srityse patobulėta. Visa tai įrašydami „Youthpass“ sertifikate jie geriau supranta, ką išmoko, o dokumentas padeda padaryti mokymosi procesą labiau matomą ir pripažįstamą.

Darbdaviai vis dažniau ieško darbuotojų, kurie turi neformaliojo ugdymo metu įgytų kompetencijų. Tokia tendencija parodo, kad šiandien svarbu ne tik aukštojo mokslo diplomas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kaip jaunas žmogus ugdo save, geba dirbti tarpkultūrinėje komandoje ir planuoja savo mokymosi procesą įgyvendindamas įvairias projekto veiklas. Dėl „Youthpass“ jaunuoliai gali lengvai įvardinti mokymosi patirtį, įgytą už mokyklos ar universiteto ribų, ir parodyti neformaliojo mokymosi rezultatus bei kompetencijas. Šis sertifikatas gali būti naudojamas kaip gyvenimo aprašymo priedas ieškant darbo ar siekiant formalaus išsilavinimo.

Labai svarbu paminėti, kad „Youthpass“ yra sukurtas tam tikrų bendrųjų kompetencijų įvertinimui. 2006 m. Europos Komisija sudarė 8 kompetencijų sąrašą, kuriuo gali remtis politikos formuotojai, darbdaviai, mokymosi įstaigos ir patys besimokantieji. Šios kompetencijos yra mokymosi visą gyvenimą (ang. lifelong learning) pagrindas:

  1. skaitmeninis raštingumas (informacinių technologijų naudojimo įgūdžiai);
  2. gebėjimas mokytis (savo mokymosi organizavimas ir rezultatų įvertinimas);
  3. matematiniai gebėjimai (matematinių metodų naudojimas sprendžiant kasdienines problemas);
  4. gebėjimas bendrauti užsienio kalbomis (smalsumas kalboms ir tarpkultūriniam bendravimui, gebėjimas išsireikšti užsienio kalba ir ją suprasti);
  5. bendravimas gimtąja kalba (gebėjimas tinkamai bendrauti naudojant kalbą);
  6. verslumas (gebėjimas kūrybiškai realizuoti savo idėjas; projektų valdymas; inovatoriškumas veiklose; drąsa rizikuoti);
  7. kūrybinė raiška (viskas, kas susiję su menais, muzika, literatūra ir daile — kūrybiškos raiškos supratimas ir vertinimas);
  8. Pilietiniai, tarpasmeniniai, tarpkultūriniai ir socialiniai gebėjimai (konstruktyvus konfliktų sprendimas, dalyvavimas pilietiniame gyvenime, gebėjimas tinkamai bendrauti įvairiose situacijose, pilietiškumo ir žmogaus teisių suvokimas).

Kaip vyksta šio dokumento pildymas?

Aistė: Didžiausią atsakomybę už mokymosi procesą prisiima pats jaunas žmogus, todėl labai svarbu, kad prieš dalyvavimą kuriame nors programos veiksme jis būtų informuotas apie „Youthpass“: kas tai yra, kaip gauti šį sertifikatą, kokia jo nauda. Nors „Youthpass“ išduodamas veiklos pabaigoje, dokumentas atspindi visus vykusius mokymosi procesus nuo pasiruošimo iki galutinio įvertinimo, todėl labai svarbu apie jį žinoti prieš prasidedant projekto veikloms. Dalyviai gali patys pasirinkti,  kiek informacijos jie nori pateikti sertifikate.

Prisipažinsiu, kad pirmąsyk dalyvaudama jaunimo mainuose apie šį sertifikatą sužinojau tik paskutiniąją projekto dieną, tad iš anksto nebuvau užsibrėžusi jokių tikslų ir sunkiai sekėsi įvardinti įgytas kompetencijas. Ar tai dažnai pasitaikanti situacija?

Aistė: Natūralu, kad pirmą kartą pildant „Youthpass“ sertifikatą jis atrodo sudėtingas, o pagal abstrakčias kompetencijas gali būti sudėtinga papasakoti savo mokymosi procesą. Todėl labai skatinu nebijoti klausti mokymų vadovo ar savanoriškos veiklos globėjo patarimų ir paprašyti pagalbos įsivardinant savo pasiekimus. Labai linkiu ateityje mokymų vadovams „Youthpass“ pristatyti projekto pradžioje ir kiekvieną dieną skirti laiko pagalvojimui apie tai, ką projekto dalyviai šiandien išmoko, kokias kompetencijas sustiprino ir ar pradėjo labiau savimi pasitikėti.

„Youthpass“ —  pačių dalyvių pildomas dokumentas, tad neretai kyla klausimas dėl jo objektyvumo. Įgytų kompetencijų įsivardinimas gali padėti labiau suprasti savo paties gebėjimus, tačiau ar tai – svarus dokumentas ieškančiajam darbo?

Aistė: Žinoma, individualus savo mokymosi ir įgytų kompetencijų vertinimas yra subjektyvus. Tačiau tikrai galiu patvirtinti, kad įgytų kompetencijų įsivardinimas „Youthpass“ dokumente padeda ieškant darbo. Tai reiškia savo konkurencingumo, vertės ir gebėjimų darbo rinkoje pajautimą bei stipriųjų pusių viešinimą tarptautiniame dokumente.

Ar žinote pavyzdžių, kada šis dokumentas būtų padėjęs tiems, kurie nusprendė studijuoti užsienyje?

Aistė: Užsienio valstybėse vis dažniau pastebima tendencija, kuomet neformaliojo ugdymo metu įgyti gebėjimai ir veikloje praleistas laikas įskaitomi kaip praktika arba kreditų skaičius. Pavyzdžiui, Europos savanorių tarnybos (EST) savanoris vienerius metus atliko savo veiklas senelių globos namuose, ir ši veikla buvo įskaityta kaip praktika. Gaila, kad Lietuvoje ne visada pavyksta tokių susitarimų pasiekti, tačiau labai skatinu jaunus žmones ir ugdymo įstaigas bendradarbiauti. Tokie gražūs pavyzdžiai įkvepia stengtis, kad „Youthpass“ būtų pripažintas kaip svarus jauno žmogaus veiklos ir kompetencijų rodiklis tiek darbdaviams, tiek mokymosi įstaigoms. Reikia įdirbio, kad darbdaviai ir mokymosi įstaigos Lietuvoje turėtų žinių apie „Youthpass“ kaip apie tarptautinį neformaliojo ugdymo pripažinimo įrankį. Pamažu artėjame to link.

Nuoširdžiai dėkoju Aistei už atsakymus ir tikiuosi, kad išgirdus apie neformaliojo ugdymo metu įgytų kompetencijų naudą, bus dar aktyviau dalyvaujama jaunimo veiklose. Mokytis visuomet gali būti smagu — juk tai priklauso tik nuo tavęs.