Lithuanian version

Neformalusis ugdymas kuria universalesnę darbuotojų kartą

2014 m. lapkričio 14 d.

Formalus išsilavinimas suteikia žinių, tačiau geram darbuotojui reikalingų savybių ir įgūdžių dažnai lengviau įgyti už mokyklos ar universiteto durų. Todėl darbo su jaunimu ekspertai tikina, kad sprendžiant visoje Europoje opią jaunimo nedarbo problemą, vis daugiau reikšmės įgyja neformalusis ugdymas – jis padeda formuoti konkurencingesnius darbuotojus, skatina jaunimo verslumą ar padeda apsispręsti dėl profesijos.

Neformalusis ugdymas – tai kryptinga ir organizuota veikla, kuria siekiama ugdyti jauno žmogaus savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurių jis negalėtų įgyti formalioje švietimo sistemoje. Po neformaliojo ugdymo skėčiu telpa papildomo ugdymo veiklos, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje ar projektuose, savanoriška veikla. Apie tai, kokia tokio ugdymo svarba šiuolaikinei darbo rinkai, pasakoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA), administruojančios ES programos „Erasmus+“ jaunimo sritį Lietuvoje, direktorė Lilija Gerasimienė.

Kokių įgūdžių jaunas žmogus gali įgyti dalyvaudamas neformaliojo ugdymo programose?

Tai visi įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenimui visuomenėje: gebėjimas bendrauti, mokėjimas prisiimti atsakomybę ir atsakomybėmis dalintis, gebėjimas dirbti savarankiškai ir su kitais žmonėmis, teisingai suvokti savo gabumus. Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau suprantama, kad norint viso to išmokti mokyklos nebeužtenka. Jaunas žmogus šių dalykų turi išmokti pats, per asmeninę patirtį, taip pat jis gali to išmokti saugioje aplinkoje, patariamas ir lydimas profesionalių jaunimo darbuotojų.

Neformalusis ugdymas yra saugi erdvė, kur jaunas žmogus be didelių nuostolių gali eksperimentuoti, kur jo vieta visuomenėje, ką jis nori veikti. Taip pat jaunas žmogus gali įrodyti savo lyderystę veikdamas grupėje, o ne konkuruodamas.

Neseniai vykusiame renginyje girdėjau vienos bendrovės patirtį: jie atrinko labai gabius jaunuolius ir skyrė jiems stipendijas studijuoti geriausiuose užsienio universitetuose, tačiau juos atrinkdami vertino tik akademinius rezultatus. Kai šie žmonės grįžo baigę studijas, jie buvo įtraukti į grupes ir turėjo perduoti savo patirtį. Paaiškėjo, kad šie žmonės, nors ir turėdami galybę žinių, neturėjo nei darbo komandoje, nei pristatymo gebėjimų. Taigi nebūtinai pačius geriausius mokslus baigęs žmogus yra ir geriausias specialistas, jei jis neugdo kitų savo kompetencijų.

Jaunimo nedarbui mažinti ieškoma įvairiausių receptų. Ar neformalusis ugdymas gali būti vienas iš jų?

Vienareikšmiškai taip. Tai matome ir iš savo vykdomų projektų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos programose „Veiklus jaunimas“ ir „Jaunimas“ buvo vykdomi jaunimo iniciatyvų projektai. Jauni žmonės galėjo teikti nedidelės apimties projektus ir pabandyti įgyvendinti savo idėjas, jiems tam skiriant nedideles programų lėšas.

Šie projektai buvo ilgalaikiai ir jų dalyviams reikėjo suvaldyti įvairius procesus, prisiimti įsipareigojimų ar valdyti biudžetus. Tai atskleidė aktyvių žmonių versliąsias savybes: įgavęs tokios patirties, ne vienas projektų dalyvis vėliau įkuria savo organizacijas, ir toliau organizuoja jau kitokias veiklas, kiti kuria verslus. Taip pat šios patirtys padeda formuotis tam tikrai profesijų kategorijai, tokiai kaip verslo konsultantai, mokymų vadovai – nemažai tokių žmonių išaugo būtent iš neformaliojo ugdymo projektų.

Kaip darbdaviai vertina per neformalųjį ugdymą įgytus įgūdžius?

Verslas pradeda vis labiau vertinti tokias patirtis, mes taip pat stengiamės, kad darbdaviai apie tai daugiau sužinotų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie dalyvauja ES inicijuojamuose projektuose, tokiuose kaip Europos savanorių tarnybos veiklos, jaunimo mainai, gauna jaunimo pasą – „Youthpass“ sertifikatą, kuriame įvardijama, ko dalyvis išmoko projekto metu, kaip patobulėjo.

Džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau galimybių kalbėtis ir diskutuoti su verslo atstovais. Pavyzdžiui, programoje „Erasmus+“ finansuojami nevyriausybinių organizacijų, verslo ir švietimo įstaigų partnerysčių projektai – taip verslas sužino, kaip nevyriausybinės organizacijos padeda jaunam žmogui augti ir vystytis jo verslumui. Veikla kai kuriose organizacijose jau suvokiama kaip tam tikra kokybės etiketė. Patirtis jose darbdaviui parodo, kokių savybių iš šio žmogaus galima tikėtis.

Paprastas pavyzdys: jei žmogus dalyvavo projekte „Misija Sibiras“, iškart kyla asociacijų apie jo pilietiškumą ir tvirtas politines nuostatas.

Tarkime, kad esu jaunas žmogus, kuris norėtų dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau nežinau kaip. Nuo ko reikėtų pradėti ir kur ieškoti informacijos?

Pirmas žingsnis – apsidairyti, kas vyksta visai šalia, pavyzdžiui, mokykloje. Galima įsitraukti į moksleivių tarybą ar parlamentą. Jeigu nesijauti tvirtai ir nedrįsti tokiose veiklose dalyvauti, galima apsidairyti toliau ir pasižiūrėti, kokios organizacijos veikia aplink – tokią informaciją suteikia jaunimo informacijos centrai.

Pavyzdžiui, Vilniuje jaunimo informacijos centras įsikūręs savivaldybėje, kituose miestuose jie gali veikti bibliotekose, kultūros centruose. Dar paprasčiau informacijos rasti jaunimo informacijos portale Zinauviska.lt, kuriame išvardytos neformaliojo ugdymo galimybės.